Dažnų namų epicentras yra toks kambarys (erdvė) vadinamas “salionu” – su prabangia sofa, televizoriumi ir kavos staleliu, tarsi kviečiančiais laiką leisti pasyviai. Užėję svečiai surikiuojami ant sofos, o jų akys užimamos bėgančiais vaizdais ekrane. Klaidžiojančios mintys atneša gabalėlius vis atsirandančio irzlumo, kažin kokio nepaaiškinamo nepasitenkinimo jausmo, noro ištrūkti ir pabėgti ten, kur gali jaustis laisvas. Moderniuose ir klasikiniuose išblizgintuose interjeruose esame sodinami ant sofų prieš tuščius televizorius ir niekas nesikeičia.. Tik formos, spalvos, tekstūros, erdvės.. Sakau “tik”, nes tai daro nedidelę įtaką mūsų laimei. Ir tam suvokti nereikia mokslinių tyrimų. Juk gera tuose namuose, kuriuose vyksta gyvenimas, kūryba, ir tokia akustika, kur galima vieni kitus girdėti ir suprasti netariant žodžių. Vis pasvajoju apie namus, kurių epicentras – didelis stalas, nebijantis būti aprašytas flomasteriais, baksteltas mezginį mezgančio virbalo, taukšteltas plaktuku ar aptaškytas klijais. Svajoju apie namus, kuriuose pokalbiai užsimezga dirbant rankoms, kuriant kartu ir kartais tylint kartu.. Tikri namai tavęs neįspraudžia į rėmus, tikri namai tave augina.

Žurnalas apie nenublizgintą gyvenimo būdą ir tikrus namus

Issue16_Cover-lores

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>